lt
Pagrindinės eko taisyklės vairuotojams profesionalams:
• Įžvalgumas. Svarbu visada į priekį numatyti situaciją. Jei yra galimybė, reikia stengtis vengti nereikalingų sustojimų – geriau prieš sankryžą ankščiau pristabdyti ir ją pravažiuoti nesustojus, lygiai taip pat stengtis įveikti žiedinę sankryžą. Visada reikia laikytis tokio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad jai pradėjus stabdyti ar daryti kitokį manevrą, tai nedarytų įtakos jūsų važiavimui, kad jūs turėtumėt pakankamai laiko imtis atitinkamų veiksmų, kad sutaupyti kuro. Planuodami manevrą, iš anksto pasiruoškite pakeisti važiavimo juostą, vėliau tą darant, gali būti kliūčių ir gali prireikti stabdyti.
• Riedėjimas. Kiekvienas vairuotojas važiuodami savo nuosavu automobiliu kažkiek laiko riedame laisva pavara, vienas daugiau, kitas mažiau. Riedėdami kuro naudojame tik minimaliai, kad palaikyti variklio tuščią eigą. Kuo daugiau riedėsime ir būsime įžvalgesni, tuo mažiau kuro sunaudosime. Vilkiko išmaniosios sistemos, kurios numato kelio reljefą, paremtos riedėjimu. Paprasta situacija – vienas automobilis važiuos iki raudono šviesaforo neatleisdamas akseleratoriaus, privažiavęs stabdys, sustos. Kitas automobilis, pamatęs, kad dega raudonas signalas, atleis akseleratorių ir riedės, išvengs stabdymo, galbūt net nesustos sankryžoje. Antras automobilis sutaupė kuro, tausojo stabdžius ir neprarado laiko. Dar vienas svarbus patarimas – turint pakankamai inercijos, patartina riedėti įjungta pavara (įjungiame aukščiausia pavarą, akseleratorius visiškai atleistas), tada per įveikiamą atstumą visiškai nenaudojame kuro.
Vilkikas važiuoja aukščiausia pavara žemesniais variklio sūkiais, oro pasipriešinimas mažesnis, jei greitis mažesnis. 85km/h ar 82km/h. Be abejo 82 km/h, jei mes turime pakankamai laiko pristatyti krovinį. Jei važiuojame prieš vėją, rekomenduojama rinktis kuo mažesnį greitį. Persistengti nereikia – važiuojant aukščiausia pavara, bet per mažais variklio sūkiais – nebeekonomiška. Dažnai girdimos vairuotojų nuomonės, kad 90 km/h ekonomiškiau nei 82 km/h ar panašiai, tėra tik mitas. Visi gi mokėmės fizikos.
Teisingas įkalnių įveikimas:
Pvz.: Iš anksto pastebėjus įkalnę, padidinkim transporto priemonės greitį (kad ir iki 90 km/h – šiuo atveju tai naudinga), užfiksuokim aukščiausią pavarą ir, važiuodami į kalną, pilnai ar beveik pilnai (priklauso nuo įkalnės statumo), išnaudokim variklio apsisukimų „žalią“ zoną. Perjungus žemesnę pavarą, elgsimės taip pat.
Jokiu būdu prieš kalną nežeminkite pavaros ir nesistenkite įveikti kalno greičiau didelėmis variklio apsukomis!!! Tai labai nenaudinga. Kai kurie vilkikų modeliai turi oro turbinos indikatorių (Pvz.: Volvo). Stenkitės nenaudoti maksimalios turbinos apkrovos, kur yra tai įmanoma, paliekant mažą tarpelį iki maksimumo. Venkite greitėti važiuojant į įkalnę, tai efektyviau padaryti lygiame kelyje.
• Variklinio stabdžio naudojimas. Be „žalios“ variklio apsisukimų zonos, vilkikai turi ir „geltoną“ apsisukimų zoną. Kai reikia didesnės stabdymo jėgos, perjungti variklinio stabdžio rankenėlę dažnai neužtenka, reikia pažeminti per vieną ar kelias pavaras, kad variklio apsisukimų rodyklė atsidurtų „geltonoje“ zonoje. Dažnas vairuotojas bijo šio veiksmo. Čia mes turime „gerąjį“ variklio apsisukimų viršijimą, tai numatyta ir variklio konstrukcijoje, varikliui nieko nenutiks, stabdant kuras NENAUDOJAMAS! Sąstatas yra stabdomas. Naudodami variklinį stabdį mes ne tik tausojame stabdžių sistemą (stabdymo diskus, stabdžių kaladėles), bet ir taupome kurą. Kai yra aktyvuojama ši sistema, yra uždaromas kuro padavimas ir variklis varomąja ašimi stabdo sąstatą. Kuo dažniau mes pakeisime darbinį stabdį varikliniu, tuo daugiau ir kuro sutaupysime, tuo pačiu tausodami ir stabdžius.
• Autopiloto naudojimas. Autopilotas – tai sistema skirta palaikyti pastovų greitį. Naudotis autopilotu lygiame kelyje rekomenduotina. Jei automobilis turi išmaniąsias sistemas, kurios numato kelio reljefą (PPC, I-See ir kt.), jomis galima naudotis ir kalnuotuose keliuose. Nepatartina palaikyti pastovų greitį koja ilgą laiką, jaučiami kelio nelygumai, amortizuojasi sėdynė ir pastovaus greičio palaikymas tampa netolygus – tai paspaudžiamas, tai atleidžiamas akseleratorius. Ko pasekoje ir kuro sąnaudos važiuojant autopilotu tampa daug mažesnės, o ką jau kalbėti apie išmaniųjų sistemų naudą.
• Tuščioji variklio eiga. Šiuolaikinių variklių gamintojai patys nerekomenduoja šildyti variklių prieš važiavimą – variklis nesušyla iki darbinės temperatūros, tai yra atliekama tik važiuojant. Todėl rekomenduojama užvesti variklį, įsitikinti, kad matomumas geras, nereikia grandyti langų ir pan., pradėti važiuoti iš karto, švelniai pasiekti kreiserinį greitį, o tada ir variklis efektyviai sušils. Jei sustojote ir laukiate daugiau kaip 2 min, variklį gesinti visgi vertėtų. Taip pat vairuotojai darant atstovas užkuria variklį tam, kad pakrautų akumuliatorius, tuo pačiu pasijungus papildomą įrangą, galima ir pasitikrinti/prisipūsti padangas, kad nereiktų antrą kartą užvesti variklį.
• Slėgis padangose. Pagal statistiką, jei visų sąstato padangų slėgis mažesnis nei numatytas puse baro, kuro sąnaudos gali išaugti 4%. Pvz.: jei vilkiko vidutinės sąnaudos 27 l/100 km , dėl pusės baro slėgio tūkumo jos gali išaugti iki 28 l/100 km. Tai labai dideli skaičiai. Todėl padangų slėgį rekomenduojama tikrinti kartą per savaitę. Idealiausios sąlygos tikrinti ir prisipūsti padangas – kai jos visiškai ataušusios ir sąstatas nekrautas. Reguliariai kontruoliuojant padangų slėgį, galima pasiekti maksimalios ekonomijos.
